Paklausta, ką patartų valgyti arba ko nevalgyti, kad žmogus būtų energingas, laimingas ir jaustųsi sveikai, specialistė pastebėjo, kad pradėti reiktų visai ne nuo to.
„Patarčiau pradėti ne nuo maisto, o įpročių pokyčio. Jei valgau, tai atsisėsti be televizoriaus, planšetės, telefono, labai gerai sukramtyti maistą, skirti tam laiko.
Būtina sąlyga yra mėgautis maistu – jis turi būti skanus. Tada daug geriau jaučiame savo kūną. Reikia vengti peralkimo, bet tai nereiškia, kad save užsikimšti bandelėmis ir geriau daryti mažiau ir nuosekliai negu daug niekada“, – koncentruotai esminius patarimus vardijo ji.
Gerai žinome, bet nedarome
Pasak jos, labai žmogiška norėti gauti labai aiškų atsakymą – valgyk vieną, bet nevalgyk kito, tačiau nėra vienos visiems tinkamos mitybos rakto.
„Taip, yra dalykai, kuriuos žino visi, tik nebūtinai nori daryti. Pavyzdžiui, visi žino, kad reikėtų valgyti mažiau cukraus ir cukrų, kurie nebūtinai yra saldūs, bet veikia mūsų organizmą kaip cukrus. Statistikos departamento duomenys rodo, kad kasmet gryno cukraus suvartojimas didėja.
Visi žino, kad reikėtų vartoti mažiau perdirbtų produktų – jei mėsa, tai mėsa, o ne dešra, jei žuvis, tai ne žuvies piršteliai ir panašiai. Tačiau pažiūrėjus į parduotuvių lentynas, perdirbtų produktų ten daugėja. Tiesa, jei anksčiau perdirbtų produktų su kolegomis rekomenduodavome nepirkti, dabar atsiranda produktų, kuriuos įsigijus galima pasišildyti ar tiesiog atsidarius vartoti, kurie išties yra vertingi ir gali būti įtraukti į vertingą mitybą.
Visada sakau, kad parduotuvėse mes balsuojame savo piniginėmis ir tai, ką mes perkame, to parduotuvėse ir daugėja. Bet kalbant apie mitybą ir žvelgiant giliau, atsiranda daug individualių aspektų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ kalbėjo V. Kurpienė.
Nėra visiems tinkamo varianto
Jos pastebėjimu, jei, pavyzdžiui, vienas žmogus serga akne – skausmingais spuogais, tada pieno produktų reikėtų vengti.
„Tuo metu kitam žmogui yra podagra ir pieno produktai bei kiaušiniai yra pagrindinis baltymas. Taigi tai, kas sveika vienam, gali būti nesveika kitam“, – pabrėžė dietistė.
„Patarčiau pradėti ne nuo maisto, o įpročių pokyčio.“
Nors šviežios daržovės, kurių reikėtų valgyti kelis kartus per dieną, atrodytų, tinka praktiškai visiems, V. Kurpienė atkreipė dėmesį į grupę žmonių, kuriems šviežios daržovės netinka, pavyzdžiui, turintiesiems skrandžio opą, stipriai pasireiškiant rėmeniui.
„Tuo metu šviežios daržovės laikinai gali „išdraskyti žaizdas“. Ir vėlgi visi žino, kad šviežias daržoves reikia valgyti, bet žmonės to nedaro dėl kelių priežasčių. Viena jų yra ta, kad jiems atrodo per sudėtinga įgyvendinti tokias sąlygas, tik jas dažnai jie susikuria galvoje, tai nebūtinai yra objektyvu. Kitas dalykas, yra tiek daug ir skirtingos informacijos, kad darosi nebeaišku, ką daryti, tad elgiesi taip, kaip įprasta“, – konstatavo tinklaraščio „sulieknėk.lt" autorė.
Pasak jos, kitas variantas, kai susirandami tokie mokytojai, kurie pateisina žmogaus elgesį: „Pavyzdžiui, jei žmogus nevalgo pusryčių, susiranda tokį, kuris sako, kad protarpinis valgymas be pusryčių yra labai gerai.
Nieko nesakau, tikrai yra žmonių, kuriems protarpinis tinka, bet jei ateinate ir norite spręsti problemą, klausimas, ar tas protarpinis iki šiol padėjo. Taigi trumpai pasakius, nėra varianto, kuris būtų absoliučiai visiems geras, deja.“
Noras kovoti su savimi niekur neveda
Dietistė pastebėjo, kad nemažai atvejų yra susiformavusi nuostata, kad reikia su savimi sukovoti, priversti ir panašiai. Pasak jos, imperatyviai sau sakant, kad „privalai maitintis“, „daug judėti“ ir kitus dalykus galiausiai neduoda norimo rezultato.
„Tas kovos jausmas, man atrodo, neteisingas. Jeigu kovoji su savimi, tai kas tada tas pralaimėtojas? Nes anksčiau ar vėliau tuomet atsiras nenoras išvis kažką daryti. Tai čia labai svarbu nusibrėžti, kur yra asmeninė riba – kiek galiu padaryti, kur dar nesijaučiu, kad save pergniaužiu ir jaučiu įtampą, stresą.
„Tas kovos jausmas, man atrodo, neteisingas. Jeigu kovoji su savimi, tai kas tada tas pralaimėtojas?“
Nes neįmanoma suvalgyti tiek morkų, kad to streso pasekmes kompensuotum. Kita vertus, dažnai taip nutinka todėl, kad sau keliame per didelius, neadekvačius lūkesčius. Tada viską norime daryti idealiai, tai gal geriau po truputį, santarvėje su savimi, bandant tam tikrus būdus ir metodus, kurie tau tinkami ir leidžia jaustis geriau“, – kalbėjo V. Kurpienė.
Pasak jos, galima to laikytis 4 savaites ir vertinti, ar žmogus geriau jaučiasi ne tik fiziškai, bet ir emociškai:
„Man esminis dalykas yra, kai atėję žmonės sako, kad čia man hormonai, dar kažkas, metė svorį, matau, kad jie su įtampa sako dabar prisivertę [vėl kažką daryti], o po to mėnesio jie supranta, kad įmanoma kitaip, net kalbant įtampos nelieka. Tada gali labai daug ir ilgai padaryti.“
Kaip valgyti, kad pasisotintume
Paklausta, kiek kartų per dieną valgo pati, dietistė pasakojo, kad tai priklauso nuo dienos intensyvumo.
„Įvairiai, kartais tris, kartais – keturis ar penkis kartus. Jei yra labai intensyvi diena, maistą paskirstau po mažiau dažniau. Bet ar valgai tris, ar penkis kartus, per dieną maisto kiekis (tai nėra tūris, bet skaičiuojant kalorijomis, medžiagomis) turi būti toks pat.
Taigi jei diena yra lengvesnė, mažiau įtempto smegenų darbo, tada dažniausiai valgau 3 kartus, darbo dienomis – dažniausiai 5 kartus“, – patirtimi dalinosi ji.
„Labai dažnai pakoregavus tam tikrus elementus, tos pasekmės nebelieka ir paaiškėja, kad norisi ir tų pusryčių, ir visai patinka nesaldūs pusryčiai.“
Pasiteiravus, ar nemananti, kad šiandien apskritai porcijos per didelės ir tiesiog per daug valgome, V. Kurpienė šyptelėjo, kad daržovių tikrai valgoma per mažai.
„Jei valgydama kavinėje matau, kad man jau pakanka, paprašau dėžutės ir jei turiu, kur vežtis, likutį pasiimi. Ir vaikai taip išmokyti, kad jei jau pakanka maisto, nebūtinai turi to atsisakyti, gali atidėti kitam kartui“, – pastebėjo dietistė.
Ji teigė negalinti įvardinti dalyko, ko nevalgytų, jei labai norėtų, bet kai kurių dalykų vengianti. „Žinau, kad jie man kelia alkį ir po jų blogai jausiuosi. Pavyzdžiui, įvairūs miltiniai produktai – neįsivaizduoju, kiek reiktų suvalgyti, kad tris keturias valandas puikiai veiktų protas, nebūtų gliukozės duobės ir labai gerai jaustumeisi.
Daug kas mėgsta jogurtą (kalbu ne apie saldintą – tai jau yra desertas), jį naudoju tik padažams, nes kiek jo besuvalgyčiau, nejaučiu sotumo. Jei mes koncentruotumėmės ne į tai, ko reikia ar nereikia, o kaip aš jaučiuosi, ar tai padeda, vėl kitaip daug kas persitvarko.
Man, pavyzdžiui, labai skanu duona su sviestu, tai vienas skaniausių desertų, bet ar tai dažnai valgau? Ne, nes nejaučiu sotumo, yra rėmuo ir kiti dalykai. (...) Mano darbas visada yra paaiškinti priežasties ir pasekmės ryšį ir paaiškinti, kaip veikia organizmas, bet sprendimą reikia priimti žmogui, verta jam ar ne“, – kalbėjo V. Kurpienė.
Kodėl nesinori pusryčių?
Kalbėdama apie pusryčius, pašnekovė rekomendavo suvalgyti per valandą nuo pabudimo: „Daug žmonių sako, kad nenori, kodėl turi per prievartą į save grūsti... Tai čia jau yra pasekmė. Jei pradedame žiūrėti, kas buvo iki miego, tai vyko įvairių dalykų – vienas kitas sumuštinis, tada – sausainių, kumpelis, kad, neduokdie, prieš naktį neišalktum.
Kita priežastis yra rytinis stresas, ypač jei keliamės su žadintuvu ir dar su snaudimo funkcija, kurios nedelsiant reikėtų atsisakyti, nes tai tragiškai veikia mūsų organizmą. Jaučiant stresą kyla labai daug adrenalino, tada įsijungia mūsų simpatinė nervų sistema, o tai reiškia, kad visos mūsų energijos ir pajėgos nukreipiamos į smegenis ir raumenis. Tada virškinimo traktas veikia minimaliai, taigi, natūralu kad nenorime valgyti.“
Pasak jos, kitas aspektas – jei organizmui trūksta miego, reikia kažkaip išgyventi, ryte ypač sunku valgyti arba norisi kažko saldaus.
„Taigi nenoras valgyti ryte yra pasekmė to, ką padarėme iki tol. Taigi dažniausiai aiškinantis tai, kaip jaučiamės ir kas gali būti susiję su mityba, reikia sukti parą atgal ir žiūrime, kas įvyko iki tol.
Labai dažnai pakoregavus tam tikrus elementus, tos pasekmės nebelieka ir paaiškėja, kad norisi ir tų pusryčių, ir visai patinka nesaldūs pusryčiai. Bet pirmiausia reikia išspręsti priežastis, kodėl jautėmės kitaip“, – kalbėjo V. Kurpienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
